Ateinantis pavasaris atneša ne tik teigiamas emocijas, bet ir daug nerimo tiems, kurie ruošiasi laikyti egzaminus. Atsakingai žiūrintys į mokslą dauguma abiturientų šiuo metu išgyvena ypatingai stiprius jausmus – baimę ir nerimą. Kaip susitvarkyti su šiais nemaloniais jausmais?

Kaip ir visi jausmai, taip ir šie, žmogui yra reikalingi ir naudingi. Sveikas nerimas padeda mobilizuoti jėgas, susitelkti darbui, skatina aktyvumą. Todėl pirmiausia norisi pasakyti, kad nerimauti ir bijoti prieš egzaminus yra NORMALU. Kai tai suvokiama, lengviau su šiuo jausmu ir būti. Taigi, tam tikras nerimo lygis yra naudingas ir jį galima panaudoti ruošiantis egzaminui. Tačiau pernelyg didelis ir ilgai trunkantis nerimas gali turėti neigiamą poveikį sėkmingam egzamino išlaikymui bei sveikatai apskritai.

Kad taip neatsitiktų, ruošiantis abitūros egzaminams labai svarbu sureguliuoti savo dienos režimą ir jo laikytis, mokantis ilgesnį laiką, nepamiršti daryti pertraukas ir išeiti į gryną orą, laiku maitintis ir laiku eiti miegoti. Tik pailsėjęs organizmas kitą dieną priims daugiau informacijos, leis susikoncentruoti, geriau įsiminti informaciją, lydės gera nuotaika ir mintys savaime taps pozityvesnės.

Jeigu jaučiate, kad nerimas jums trukdo ir nebeleidžia susikaupti, būtinai pasidalykite juo su artimu žmogumi, šeimos nariais ar kitais abiturientais, nebijokite pripažinti savo jausmų, išsakyti aiškiai “taip, aš bijau ir labai nerimauju”, nebandykite apsimesti “kietuoliais”, nieko nebijančiais, tai tik apsunkins situaciją. Taip pat reikėtų stengtis atsiriboti nuo negatyvios informacijos, kurioje gali būti užslėptų ir netiesioginių gąsdinimo elementų, sukeliančių jaudulį ir baimės jausmą.

Svarbus tėvų ir mokytojų vaidmuo. Nereikėtų gąsdinti moksleivių, kad egzaminai nulems visą jų gyvenimą, kad neišlaikius jų, gyvenime nieko gero nebepasieks. Taip kalbant nesusimąstoma, kad jaunam žmogui dar labiau didinama įtampa, keliamas nerimas, skatinamas baimės jausmas. Taip, egzaminai yra be galo svarbus momentas gyvenime, tačiau tikrai ne vienintelis faktorius lemiantis sėkmę. Kartais atsitinka taip, kad mokykloje buvę dešimtukininkai nebaigia universitetų ir, atvirkšiai, nesužibėję mokykloje, atranda sėkmingą nišą vėliau. Vis dėlto stengtis reikia.

Tėvai, norintys padėti savo vaikui, pirmiausia jokiu būdu neturėtų nuvertinti moksleivio jausmų, nesakyti “Ko tu čia nerimauji?”, “Nėr ko šitiek bijoti”, “Nusiramink, nieko čia baisaus” ir pan. Tokie pasakymai tikrai nepadės nusiraminti, o tik parodys, kad tėvai nesupranta savo vaiko ir dar labiau sukels jaudulį. Norint parodyti supratingumą verčiau atspindėti jausmus, pvz., “Matau, tu tikrai labai nerimauji”, “Panašu, kad egzaminai visiems kelia daug nerimo” ir pan. Po to galima paskatinti vaiką išsikalbėti, pvz. “Papasakok daugiau apie tai kaip tu jautiesi”, “Ko būtent tu bijai labiausiai?”, “Kas blogiausio gali nutikti”, “O kas geriausio?” ir pan. Nuoširdus išklausymas ir jausmų priėmimas, be moralų, gąsdinimų ir patarinėjimų, vaikams gali duoti labai daug.

Jeigu atsitinka taip, kad abiturientui vienam sunku susidoroti su užgriuvusiomis emocijomis, būtina ieškoti pagalbos, kreiptis į mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistą, psichologą, socialinį pedagogą, klasės auklėtoją ar kt.

Informaciją parengė Tauragės PMMC psichologė Vaida Mačiulienė