Kovo 10-16 dienomis Tauragės savivaldybės ,,Lyderių laiko 3“ komandos nariai, kartu su kitų Vakarų Lietuvos savivaldybių atstovais, išvyko į stažuotę Suomijoje ir Estijoje ,,Įvairūs mokyklų ir savivaldybių bendradarbiavimo modeliai mokinių mokymosi pažangos užtikrinimo srityje“ turėdami bendrą tikslą – kuo išsamiau susipažinti su šių šalių ugdymo sistema bei sužinoti, kur slypi paslaptis, leidžianti pasiekti mokiniams aukštų ugdymosi rezultatų. Suomijoje aplankytos dviejų miestų ugdymo įstaigos: Espoo savivaldybėje eančios Maininki mokykla bei Bostalls vaikų darželis ir Vantos mieste – Martinlaakso gimnazija bei Martinlaakso pradinė ir vidurinė mokykla. Visos ugdymo įstaigos priklauso nuo savivaldybių finansavimo, o pats ugdymas skirstomas į  ikimokyklinį (neprivalomas), pagrindinį (1-9 kl.) ir aukštesnįjį vidurinį ugdymą (10-12 kl.) Privalomas pagrindinis ugdymas trunka 9 metus, pažymiai nevertinama 1-6 klasėse, nes siekiama, kad vaikai kuo ilgiau patirtų emocinį pasitenkinimą. Nors pažymiai nerašomi, tačiau visuomet pabrėžiama vaiko atsakomybė už mokymąsi. Mokytojo profesija laikoma prestižine, o pasitikėjimas vieni kitais įvardintas kaip vienas iš sėkmę lemiančių ženklų. Gal todėl didžioji dalis studentų, besirengiančių tapti pedagogais, po studijų iš tiesų įsidarbina mokyklose ir net negalvoja apie darbą kitose srityse.

Lankantis mokyklose girdėjome vadovų lūpose skambančią frazę: ,,Helsinkis – mūsų klasė“. Tai įprasmina visos šalies ugdymo kryptį – siekti, kad kuo įvairesnė veikla būtų vykdoma netradicinėse erdvėse, didžiulis dėmesys skiriamas mokymo priemonių aprūpinimui. Kiekvienas į mokyklą atėjęs vaikas yra aprūpinamas vadovėliais, pratybomis, nešiojamu kompiuteriu. Klasių valandėlės nevedamos, organizuojami 10-15 minučių susitikimai su grupių kuratoriais. Pamokos organizuojamos mažose grupėse. Pagrindinėje mokykloje įgyvendinami projektai, susiję su aplinkosauga, siekiama ruošti mokinį ne testams ar egzaminams, o gyvenimui, Baigę 9 klases mokiniai turi kelias pasirinkimo galimybes: mokytis gimnazijoje arba rinktis profesinį ugdymą. Stažuotės dalyviams akcentuota, kad gimnazijų tikslas – ruošti mokinius stojamiesiems egzaminams į aukštąją mokyklą ir ugdyti gabų, motyvuotą jaunimą, suteikti būtinų žinių ir įgūdžių tolesnėms studijoms ir darbui, todėl patekti į gimnazijas gali tik motyvuoti ir gerai besimokantys mokiniai.

Vaikščiodami po skirtingas Suomijos įstaigas žavėjomės aplink tvyrančia ramybe bei demokratiška atmosfera. Smagu buvo stebėti pradinių klasių mokinių ir direktoriaus susirinkimą dėl patyčių prevencijos bei kitų bendrų susitarimų. Mums kėlė nuostabą, kaip atidžiai buvo klausoma vadovo kalbos, niekas net nebandė kalbėtis tarpusavyje. Vertybių formavimui nuo pat mažens skiriamas didžiulis dėmesys. Vaikų poreikiams tenkinti pritaikytos didelės erdvės: poilsio zonos, biblioteka, tylos kambariai ir kitos zonos. Mokyklinė apranga neprivaloma, po mokyklas ar darželius vaikštoma be batų. Taip sukuriama jauki namų aplinka. Maitinimas Suomijoje nemokamas visiems vaikams. Atėjus pietų laikui visiems patiekiamas  vienas patiekalas, maistą sau dedasi patys mokiniai. Nuo pat mažens ugdoma valgymo kultūra – įsidėtas maistas privalo būti suvalgytas, tad išmokstama įsidėti tiek, kiek suvalgoma. Maisto norma neribojama, tad valgyti tikrai galima sočiai. Savarankiškumas, atsakomybė ir pagarba vienas kitam tvyrojo visose Suomijos ugdymo įstaigose.

Atsakymo, kodėl suomiai laikomi viena iš labiausia skaitančia šalimi, ieškoti vykome į Suomijos Helsinkio biblioteką. Vos pravėrus duris ne vienas pasijutome tarsi patekę į ateities pasaulį. Knygos rūšiuojamos ir į lentynas pristatomos robotų. Muzikos instrumentai, 3D spausdintuvai, modernios siuvimo mašinos, patalpos ir įranga kalbų mokymuisi – tai tik dalis to, ką siūlo ši moderni, apie 100 milijonų eurų kainavusi biblioteka, kurią drąsiai galima pavadinti miesto gyventojų traukos centru. Viskas, ko reikia – tik išsiimti skaitytojo kortelę ir visomis erdvėmis, įranga galima naudotis nemokamai. Nesinaudoti tokiomis galimybėmis iš tiesų būtų kvaila ir neišmintinga.

Antra stažuotės  dalis buvo skirta susipažinimui su Estijos švietimo sistema. Aplankytos šios ugdymo įstaigos: Viimsi Kool mokykla, Viimsi vaikų darželis, Murastee ir Vaana-Joesuu pagrindinės mokyklos bei Parnu Koidula gimnazija. Pati ugdymo sistema Estijoje panaši kaip ir Lietuvoje: ikimokyklinis ugdymas, pradinis ir vidurinis ugdymas, aukštojo mokslo ugdymas.

Lankydamiesi šalia Talino esančiame Viimsi vaikų darželyje ,,Laanelinnu House” stebėjomės visai kitaip suformuotais pastatais: nėra koridorių, visur paliktos atviros erdvės, organizuojamos įvairaus amžiaus vaikų bendros veiklos, pradedami mokyti programavimo pagrindai. Ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas, vaikai gali pradėti lankyti mokyklas ir nelankę darželio. Šioje savivaldybėje taikomas labai įdomus valdymo modelis – 8 darželiams  vadovauja 1 vadovas. Visomis reikiamomis priemonėmis, nemokamu maitinimu ugdymo įstaigas Estijoje aprūpina savivaldybė.

Pagrindinėse mokyklose vaikų ugdymas skirstomas į 3 mokymosi lygius: 1-3 kl., 4-6 kl., 7-9 kl. Specialiųjų poreikių turintys mokiniai, kaip ir Lietuvoje, integruojami į klases, su specialiuoju pedagogu vedamos kelios atskirų dalykų pamokos. Tiek Suomijos, tiek Estijos mokyklose privaloma nuo 25 iki 45 minučių kasdien praleisti lauke. Tik retais atvejais daromos išimtys, tad buvo smagu stebėti, kaip prasidėjus pertraukai mokiniai sugūžėjo į kiemą. Tekšančios balos ir šaltukas, aplink esantys brūzgynai labiau baugino mus, mokyklos vadovui tai atrodė puiki galimybė vaikų kūrybingumui plėtotis. Mokyklos vadovas šypsodamasis teigė: ,,Kuo aktyvesnis vaikas, tuo aktyvesnės smegenys, tuo geresni mokymosi rezultatai“.

Lankydamiesi Parnu Koidula gimnazijoje jautėme akademinę aplinką: griežta mokinių atranka pagal stojamuosius rezultatus, galimybė rinktis mokymosi srautus, didelės auditorijos. Net 50 procentų mokinių laiko tarptautinius egzaminus, už kuriuos sumoka pati gimnazija. Kiekvieną rytą prieš pamokas vykdomos 30 minučių konsultacijos, po kurių mokiniams vedamos 90 minučių trukmės pamokos. Į gimnaziją mokytis atvykusiems mokiniams skiriamas pilnas finansavimas kelionei, maitinimui ir apgyvendinimui. Gimnazijos siekiamybė – kuo geriau paruošti mokinį studijoms universitete.

Analizuodami švietimo ypatumus tiek Suomijoje, tiek Estijoje pastebėjome ne vieną bendrumą: švietimas abiejose šalyse yra prioritetinės sritys, kuriose nesiekiama sutaupyti. Mokinys, jo gerovė ir išsilavinimas laikomas pagrindine investicija kuriant tvirtas vertybines nuostatas turinčią valstybę.

Už suteiktą galimybę pamatyti, išgirsti ir suprasti Suomijos ir Estijos švietimo sistemą dėkojame  ,,Lyderių laiko 3“ organizatoriams.

Tauragės ,,Šaltinio“ progimnazijos mokytoja Lina Norgailienė