Žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, iš artimųjų ir kitų suaugusiųjų girdėdami daug skirtingos informacijos apie karinius veiksmus Ukrainoje, vaikai ir paaugliai gali jausti didelį nerimą, baimę, nesaugumą, jiems gali kilti įvairių klausimų. Kalbėti šia tema dažnam sunku. Nuo mūsų, suaugusiųjų reakcijų ir elgesio priklauso vaikų emocinė savijauta, saugumo jausmas, todėl labai svarbu kalbėti su vaikais šia tema, tinkamai atsakyti į jiems kylančius klausimus.

Didesnį nerimą, įtampą gali patirti:

• Medikų, kariškių vaikai („…ar ir tave iškvies į Ukrainą?“ , „… kas manimi pasirūpins, jeigu iškvies?“);
• Rusakalbiai vaikai arba vaikai, kurių pavardė ar vardas skamba rusiškai (jau pastebėta apie agresijos protrūkius, kai vaikai yra kaltinami, pastebėta muštynių, susistumdymų, patyčių). Rekomenduotina vesti prevencinį darbą klasėse, konsultuoti individualiai ir grupėse;
• Vaikai ir paaugliai, kurie ilgą laiką, nuolat „seka“ telefone naujienas ( „tik tok“ ir kt.);
• Vaikai, kurie gyvena disfunkcinėse šeimose arba kai nėra ryšio tarp vaikų ir tėvų (vaikai lieka vieni su informacija, negali pasitarti, išsakyti baimių, nerimo);
• Vaikai, paaugliai, kurie bandė žalotis/žalojasi, turi suicidinių minčių, ketinimų;
• Vaikai, kurie neseniai patyrė netektį arba gedi dėl netekties (nuo Covid-19 ar kt.);
• Specialiųjų poreikių vaikai, kurie turi intelekto negalią, elgesio emocijų sutrikimų ar kt. (jiems reikėtų paaiškinti konkrečiomis, suprantamomis sąvokomis, pavyzdžiais);
• Vaikai, kurie turi fizinių negalavimų, negalių (nerimauja, kaip bus su jų sveikata, kas jais  pasirūpins).

Dalinamės Paramos vaikams centro paruoštomis rekomendacijomis, kaip kalbėtis su vaikais apie karą Ukrainoje.

Kaip su vaikais ir paaugliais kalbėtis apie karą Ukrainoje? (pvc.lt)